Nėštumo įtaka moterų, sergančių išsėtine skleroze, ligos eigai.
In: Neurologijos Seminarai, Jg. 21 (2017-04-01), Heft 2, S. 98-102
academicJournal
Zugriff:
Introduction. Multiple sclerosis (MS) is one of the most common central nervous system diseases which worsens the quality of life and causes disability among young people. This disease is 2-3 times more common among women than among men and begins at the age of 20-40 years that is considered the most fertile woman's age. Therefore, the disease often occurs at a time when many women are contemplaiting pregnancy or after a short period of time after childbirth. Meth ods. 410 women with multiple sclerosis who were treated in the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas Clinics, were selected. Documentary data was collected from case histories using a semi-open-type struciured questionnaire. Of 410 patients, 79 women became pregnant during disease and they were given the questionnaire 2 years after giving birth to estimate relapses, changes of treatment, and disability. Statistical analysis was performed using SPSS 21 program. Results. Mean age of all patients with MS was 32.85±10.49 years, mean age of women who gave birth during disease was 25.2±6.39 years (p<0.05). Most common early symptoms of MS among women who gave birth during MS were: sensoric impairments 60.8%, motoric impairments 19.0%, visual impairments 32.9%; among women who did not give birth during the disease: sensoric impairments 46.4%, motoric impairments 28.2%, cerebellar dysfunciion 35.2% (p<0.05). Average time of MS diagnose after its early symptoms was 25.19±12.2 months for women who did not give birth during MS, while for those who gave birth 14.25±15.12 months (p<0.001). Impaired visual evoked potentials were identified more often among women who did not give birth (29.8%) than among those who gave birth (47.13%) (p<0.05). Oligoclonical bands were detected less ofien among women who did not give birth (24.1%) than among those who gave birth (41.8%), (p<0.05). Disease-modifying treatment (DMT) was given to 17.8% of women who did not give birth and to 6.6% of women who gave birth during MS (p<0.05). 82.3% of women experienced a relapse of MS on average in 12 months after childbirth; 2.5% of women experienced a relapse during pregnancy; 15.2% of women did not experience a relapse after childbirth (p<0.05). Average number of relapses of MS among women who gave birth during disease was 1.5 times higher than among those who did not give birth (p=0.012). A repeated magnetic resonance imaging (MRI) during a relapse after childbirth was performed to 53.8% of women; in 35.4% of cases, negaiive MRI signs (p<0.05) were noticed. Mean expanded disability staius scale (EDSS) score was 2.5±0.5 among women who did not give birth and 2.0±0.5 among women who gave birth. After giving birth, EDSS increased on average by 0.5 score in 32.9% of women and decreased in 15.2% of women (p<0.05). 3.8% of women who gave birth during MS experienced a miscarriage. Among women who gave birth before the onset of MS, 1.3% experienced a miscarriage (p=0.02). Conclusion. Retrobulbar neuritis is the most common disease at the beginning of MS which mostly causes sensory impairments. Average number of MS relapses among women who gave birth during disease was 1.5 times higher than among women who did not give birth; also, an increased disability (32.9%) among women who gave birth was noticed. Negative MRI dynamic was noticed after childbirth in women who gave birth during MS. Miscarriages were more common among women who got pregnant during MS than among those who gave birth before early symptoms of MS. Relapses of MS are more common among women who gave birth during disease and they usually cause new MS symptoms, compared to women who did not give birth during MS. Also, women who give birth during MS tend to get a disease-modifying treatment (DMT) more rarely. [ABSTRACT FROM AUTHOR]
Įvadas. Išsėtinė sklerozė (IS) yra viena dažniausių centrinės nervų sistemos ligų, bloginanti gyvenimo kokybę ir sukelianti invalidizaciją tarp jaunų žmonių. Kaip ir dauguma autoimuninių ligų yra labiau paplitusi tarp moterų nei vyrų ir dažniausiai pasireiškia 20-40 metų amžiuje, kuris laikomas vaisingiausiu moters gyvenime. Neretai liga gali pasireikšti tuo metu, kai daugelis svarsto apie nėštumą arba yra praėjęs neilgas laiko tarpas po gimdymo. Tiriamieji ir tyrimo metodai. Atrinkta 410 pacienčių, kurios LSMUL KK Neurologijos klinikoje gydosi dėl išsėtinės sklerozės. Iš ligos istorijų, pagal pusiau atviro tipo struktūri- zuotą anketą, surinkti duomenys. Iš jų 79 moterims, kurios ligos eigoje buvo pastojusios, anketa buvo pateikta praėjus dvejiems metams po gimdymo, vertinat ligos paūmėjimus, gydymo pokyčius ir negalią. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 21 programą. Rezultatai. Tyrime dalyvavusių, išsėtine skleroze sergančių moterų bendras amžiaus vidurkis 32,85 ± 10,49 m., gimdžiusių IS metu - 25,2 ± 6,39 m. (p < 0,05). Dažniausi pirmieji ligos simptomai tarp moterų, gimdžiusių IS metu, buvo: jutimų sutrikimai - 60,8 %, motorikos sutrikimai - 19,0 %, regos sutrikimai - 32,9 %, tarp negimdžiusių IS metu: jutimų sutrikimai - 46,4 %, motorikos sutrikimai - 28,2 %, smegenėlių funkcijos sutrikimai - 35,2 % (p < 0,05). Nuo pirmųjų simptomų pradžios liga vidutiniškai būdavo nustatoma per 25,19 ± 2,2 mėn. negimdžiusioms IS metu moterims, tuo tarpu gimdžiusioms IS metu - 14,25 ± 1,12 mėn. (p < 0,001). Sutrikę regos sukeltieji potencialai tarp negimdžiusių moterų būdavo nustatomi dažniau (29,8 %) nei tarp gimdžiusių 47,13 % (p < 0,05). Oligokloninės juostos rastos rečiau tarp negimdžiusių moterų - 24,1 % nei tarp gimdžiusių - 41,8 % (p < 0,05). Ligos eigą modifikuojantį (LEM) gydymą gavo 17,8 % negimdžiusių moterų ir 6,6 % gimdžiusių IS metu moterų (p < 0,05). Vidutiniškai 12 mėnesių po gimdymo 82,3 % nėščiųjų pasireikšdavo ligos paūmėjimas, 2,5 % moterų paūmėjimas pasireiškė dar nėštumo metu, 15,2 % moterų paūmėjimas po gimdymo nepasireiškė (p < 0,05). Vidutinis paūmėjimų skaičius tarp ligos metu gimdžiusių moterų buvo 1,5 karto didesnis nei tarp negimdžiusių (p = 0,012). Pakartotinis magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) po gimdymo, paūmėjimo metu buvo atliekamas 53,8 % moterų, neigiama dinamika stebėta 35,4 % atvejų (p < 0,05). Negalia, vertinant pagal EDSS, tarp negimdžiusių IS moterų buvo 2,5 ± 0,5, tarp gimdžiusių - 2,0 ± 0,5 (p > 0,05). EDSS vertė po gimdymo padidėjo 32,9 % moterų, vidutiniškai 0,5, EDSS sumažėjo 15,2 % (p < 0,05). Tarp gimdžiusių IS metu persileidimą yra patyrusios 3,8 % moterų, tarp gimdžiusių nesergant IS - 1,3 % moterų (p = 0,02). Išvados. Ligos pradžioje moterys dažniausiai persirgo retrobulbariniu neuritu, liga dažniausiai pasireiškė jutimų sutrikimais. Vidutinis paūmėjimų skaičius tarp ligos metu gimdžiusių moterų buvo 1,5 karto didesnis nei tarp negimdžiusių, taip pat tarp gimdžiusių moterų 32,9 % stebėta didėjanti negalia po gimdymo. Stebėta neigiama MRT dinamika po gimdymo tarp moterų, gimdžiusių IS metu. Persileidimai dažniau pasireikšdavo tarp sergančiųjų IS ir pastojusių ligos metu, nei tarp gimdžiusių iki pirmųjų ligos simptomų. Moterys, gimdžiusios IS metu, dažniau patiria paūmėjimus, kurių metu atsiranda daugiau naujų simptomų, nei tarp negimdžiusių moterų, taip pat gydymui rečiau gauna LEM terapiją. [ABSTRACT FROM AUTHOR]
Titel: |
Nėštumo įtaka moterų, sergančių išsėtine skleroze, ligos eigai.
|
---|---|
Autor/in / Beteiligte Person: | Andriuškevičiūtė, S. ; Briliūtė, M. ; Balnytė, R. |
Zeitschrift: | Neurologijos Seminarai, Jg. 21 (2017-04-01), Heft 2, S. 98-102 |
Veröffentlichung: | 2017 |
Medientyp: | academicJournal |
ISSN: | 1392-3064 (print) |
Sonstiges: |
|