AUGALININKYSTĖS GAMYBOS RIZIKOS DĖL NEPALANKIŲ METEOROLOGINIŲ REIŠKINIŲ VALDYMAS PASĖLIŲ DRAUDIMO PRIEMONĖMIS LIETUVOJE. (Lithuanian)

Crop production risk - also known as crop-yield risk - is measured by yield variability. Crop-yield variability is well known to depend on the adverse weather phenomena such as drought, excessive/insufficient rainfall, hail, floods, extreme temperatures and others. Factors other than weather (e.g. plant diseases, plant pest infestation, or an environmental incident) influence the crop-yield variability as well. A high degree of yield variation of cereals, leguminous crops, rape and grain maize (their variation coefficient was 25.3, 28, 26.7 and 38.4 percent respectively over a quarter-century) indicates high-risk in crop production in Lithuania. This article focused purely on crop insurance-based risk management of the crop production risk affected by the extreme weather events. The aim of this study is to examine the crop insurance state and trends in Lithuania and to reveal the determinants which encourage or restrict the use of commercial crop insurance product in order to manage crop-yield risk on farms. Spatial analysis, farmers' survey, correlation and regression analysis methods and analytical tool “insured crops mapping” were used. Research results show that only about one tenth of the crop area is insured in Lithuania nowadays. On the other hand, insured area increased by more than threefold between 2008-2015. Simultaneously, empirical studies have found that the average crop insurance rate has dropped from 5.67 percent in 2009 up to 3.33 percent in 2015. Net financial result of crop insurance, expressed as ratio insurance payments to premium, averaged 0.98 during the past eight years (2008-2015). This shows that the commercial crop insurance products has minimized the crop-yield variability in value terms of the insured crops in the same period. The analysis reveals that a direct moderate correlation exists between the insured crop proportions and variables like soil productivity, farm size, insurable crop area proportion in UAA, crops represented proportion of total agricultural production and crop production intensity. The results of the regression analysis suggest that both first two explanatory variables - soil productivity and farm size - determined the proportion of insured crop area in 56.8 percent in LAU1 surveyed areas. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Augalininkystės gamybos riziką (dar žinomą kaip derliaus praradimo rizika) atspindi žemės ūkio augalų derlingumo kintamumas. Pastarąjį, kaip žinoma, veikia įvairūs nepalankūs meteorologiniai reiškiniai, tokie kaip sausra, liūtys, šalna, kruša, potvyniai, ekstremali temperatūra ir kiti. Žemės ūkio augalų derlingumo kintamumą veikia ir kiti veiksniai, tokie kaip augalų ligos, augalų kenkėjų antplūdis arba gamtos stichijos. Didelė javų, ankštinių augalų, rapsų ir kukurūzų grūdų derlingumo variacija (per ketvirtį amžiaus jų variacijos koeficientai siekė, atitinkamai 25,3, 28, 26,7 ir 38,4 proc.) byloja apie aukštą šių produktų gamybos rizikos lygį Lietuvoje. Straipsnyje nagrinėjami augalininkystės gamybos rizikos, susijusios tik su nepalankiais meteorologiniais reiškiniais, valdymo pasėlių draudimo priemonėmis klausimai. Šio tyrimo tikslas - išanalizuoti pasėlių draudimo būklę bei tendencijas Lietuvoje ir nustatyti veiksnius, skatinančius arba stabdančius augalininkystės gamybos rizikos valdymą ūkiuose komerciniais derliaus draudimo produktais. Tyrimas atliktas remiantis erdvinės analizės, ūkininkų apklausos, koreliacinės ir regresinės analizių metodais, pasėlių draudimo aprėpties ir jos aiškinamųjų kintamųjų LAU1 (savivaldybių) teritorijų lygmeniu sąryšio grafine analize. Tyrimu nustatyta, kad Lietuvoje apdraudžiama tik apie dešimtadalis pasėlių ploto. Kita vertus, 2008-2015 m. apdraustas plotas padidėjo daugiau kaip 3 kartus. Vidutinis pasėlių draudimo tarifas sumažėjo nuo 5,67 proc. - 2009 m. iki 3,33 proc. - 2015 m. Per pastaruosius aštuonerius metus grynasis pasėlių draudimo finansinis rezultatas, išreikštas draudimo išmokos ir įmokos santykio koeficientu, siekė vidutiniškai 1,19, kas rodo, kad minėtais draudimo produktais buvo minimizuotas apdrausto derliaus vertės svyravimas 2008-2015 m. Nustatyta vidutinio stiprumo koreliacija tarp apdraustų pasėlių proporcijos ir tokių kintamųjų, kaip dirvožemio našumas, ūkių dydis, draudžiamų žemės ūkio augalų pasėlių proporcija NŽŪN plote, augalininkystės šakos proporcija žemės ūkio gamyboje, ir augalininkystės gamybos intensyvumas. Regresinės analizės būdu nustatyta, kad dirvožemio našumo ir ūkių dydžio skirtumais galima paaiškinti beveik 57 proc. pasėlių draudimo aprėpties erdvinės sklaidos. Ūkininkų apklausos būdu nustatyti pagrindiniai pasėlius drausti skatinantys veiksniai - nuostolių dėl nepalankių meteorologinių reiškinių auganti grėsmė ir pasėlių draudimo įmokos kompensacijos. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Copyright of Science & Studies of Accounting & Finance: Problems & Perspectives / Apskaitos ir Finansu Mokslas ir Studijos: Problemos ir Perspectyvos is the property of Vytautas Magnus University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)