VEIKSNIAI DARANTYS ĮTAKĄ GYVENTOJŲ SKIEPIJIMUISI BEI NUOMONEI APIE COVID-19 VAKCINOS VEIKSMINGUMĄ PANDEMIJOS VALDYMUI. (Lithuanian)
In: Vilnius University Proceedings, Jg. 33 (2023-01-15), S. 486-487
academicJournal
Zugriff:
Darbo tikslas. Išsiaiškinti Lietuvos gyventojų požiūrį į COVID-19 vakcinaciją bei subjektyvų skiepijimosi statusą lėmusius veiksnius. Darbo metodika. Atliktas skerspjūvio tyrimas taikant anoniminės anketinės apklausos metodą internete, o tyrimo nuoroda išplatinta socialiniuose tinkuose „Linkedin", „Twitter", „Facebook". Tyrimo instrumentą sudarė 4 dalių klausimynas: socialinė - demografinė dalis, informacija apie skiepijimo nuo COVID - 19 statusą, požiūris į skiepų veiksmingumą pandemijos valdymui, skiepijimosi ir nesiskiepijimo priežastys. Tyrimo imčiai suformuoti taikytas patogiosios atrankos metodas. Tyrimo imtį sudarė 3166 Lietuvos gyventojai. Apklausos duomenims analizuoti buvo taikomi aprašomosios ir analitinės statistikos metodai. Apskaičiuoti paplitimo įverčiai, 95 % pasikliautinieji intervalai (PI). Apskaičiuoti šansų santykiai (ŠS) ir sudaryti logistinės regresijos modeliai. Pirsono χ2 testas naudotas pasiskirstymo skirtumams tarp sociodemografinių grupių nustatyti, o Fišerio tikslusis testas - skirtumams, kai tikėtinas dažnis yra mažesnis nei 5 dažniai viename langelyje, nustatyti. Skirtumas laikomas statistiškai reikšmingu, kai p=0,05. Duomenų analizė atlikta naudojant programas SPSS ir R Studio. Rezultatai. Apklausos metu 71,6 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad yra paskiepiję COVID-19 vakcina. Beveik du trečdaliai (61,6 proc.) respondentų sutiko, kad COVID-19 vakcina - veiksminga pandemijos valdymo priemonė. Tiriamųjų buvo klausiama, ar respondentas yra paskiepyta(s) vakcinomis, kurios yra įtrauktos į vakcinacijos kalendorių ir 70,8 proc. respondentų nurodė, kad yra šiomis vakcinomis pasiskiepiję. 5,5 proc. tiriamųjų nurodė, kad nėra pasiskiepiję, 15,5 proc. apklaustųjų patvirtino, kad buvo skiepyti, tačiau ne visomis vakcinomis, kurios įtrauktos į skiepų kalendorių, o 8,2 proc. apklaustųjų nežinojo, ar buvo skiepyti vakcinomis įtrauktomis į vakcinacijos kalendorių. Vertindami, koks būtų tinkamiausias COVID-19 skiepijimo modelis Lietuvoje, 60 proc. respondentų išreiškė požiūrį, kad vakcinacija turėtų būti laisvai pasirenkama, o ne privaloma. Beveik trečdalis (29,7 proc.) respondentų išreiškė nuomonę, kad skiepijimosi reikalavimai turėtų būti privalomi konkrečioms veikloms, t. y. lankantis parduotuvėse, pramogaujant ir pan. 10,3 proc. tyrimo dalyvių mano, kad turėtų būti įvestas privalomas skiepijimasis visiems asmenims. Tyrimo metu vertinta, kuriose socialinėse ir demografinėse grupėse yra daugiausia pasiskiepijusių nuo COVID-19 respondentų ir buvo rasti šie statistiškai reikšmingi skirtumai: dažniau nuo COVID-19 skiepijosi jaunesnio amžiaus, miestuose gyvenantys, universitetinį išsilavinimą turintys, aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai. Taip pat tie žmonės, kurie pritarė nuostatai, kad COVID-19 vakcinacija yra veiksmingas pandemijos valdymo būdas bei tie respondentai, kurie patys skiepijosi vakcinomis, įtrauktomis į skiepų kalendorių (p<0,01). Dažniau COVID-19 vakcinomis buvo pasiskiepiję ir tie tyrimo dalyviai, kurie pritarė privalomai COVID-19 vakcinacijai (p<0,01) - 53,2 proc. tiriamųjų, kurie mano, kad Lietuvoje skiepijimosi modelis turėtų būti paremtas laisva valia, yra pasiskiepiję nuo COVID-19 (p<0,01), tuo tarpu 99,3 proc. apklaustųjų, kurie pritarė, kad skiepijimosi reikalavimai konkrečioms veikloms turėtų būti privalomi (lankantis parduotuvėse, pramogaujant ir pan.) ir 99,4 proc. respondentų, kurie manė, kad COVID-19 vakcina turi būti privaloma visiems asmenims, yra patys paskiepyti. Pagrindinės priežastys dėl kurių tyrimo dalyviai skiepijosi nuo COVID-19 ligos buvo prevencinė motyvacija: beveik ketvirtadalis (24,1 proc.) nurodė, kad geriau išvengti ligos, nei gydytis ir turėti ilgą reabilitaciją, šiek tiek daugiau nei penktadalis (21,1 proc.) - skiepijosi dėl atsakomybės už aplinkinius. Dažniausios nesiskiepijimo priežastys: 18,4 proc. respondentų pasitiki natūraliu imunitetu; 17,2 proc. nusprendė nesiskiepyti dėl nepakankamos informacijos apie pašalinius vakcinos poveikius; 14,4 proc. apklaustųjų išreiškė nepasitikėjimą vakcinos efektyvumu. Išvados. 1. Du trečdaliai tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų buvo pasiskiepiję COVID-19 vakcina. 2. Skiepijimąsi lėmė aukštas išsilavinimas, aukštesnis pajamų lygis, gyvenamoji vieta, palankus požiūris į COVID-19 vakcinos efektyvumą pandemijos valdyme bei privalomo skiepijimo nuo COVID-19 modelio palaikymas. 3. Dauguma žmonių skiepijosi COVID-19 vakcina, nes norėjo apsisaugoti nuo ligos ir neturėti galimų sunkių komplikacijų, kurios reikalautų ilgo gydymo ir reabilitacijos. Didžioji dalis nesiskiepijusių teigė, jog natūralus imunitetas yra stipresnis nei įgytas pasiskiepijus. [ABSTRACT FROM AUTHOR]
Copyright of Vilnius University Proceedings is the property of Vilnius University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)
Titel: |
VEIKSNIAI DARANTYS ĮTAKĄ GYVENTOJŲ SKIEPIJIMUISI BEI NUOMONEI APIE COVID-19 VAKCINOS VEIKSMINGUMĄ PANDEMIJOS VALDYMUI. (Lithuanian)
|
---|---|
Autor/in / Beteiligte Person: | AIRAPETIAN, Artur ; BACHMETJEV, Benedikt |
Zeitschrift: | Vilnius University Proceedings, Jg. 33 (2023-01-15), S. 486-487 |
Veröffentlichung: | 2023 |
Medientyp: | academicJournal |
ISSN: | 2669-0233 (print) |
Sonstiges: |
|