NUOSĖKIO LAIKOTARPIŲ TRUKMĖ IR PASISKIRSTYMAS LIETUVOS UPĖSE 1960-2019 METAIS. (Limburgan)

Changes in the intensity of climate events are becoming more and more pronounced and relevant today. One of the consequences of the effects of climate change is that more low flow periods of various intensities and durations are observed in Lithuanian rivers. The current legislation regulates the environmental flow of water as a minimum part of the 30 driest days. Environmental flow ensures only minimal conditions for the survival of aquatic ecosystems and is therefore suitable for the study of low flow conditions in the rivers. The article examines the distribution of environmental flow values (Q 80% ) in 1960-2019 and in separate (1960-1979, 1980-1999 and 2000-2019) periods according to continuous daily flow measurement data of 15 WGS, which represent different hydrological areas of Lithuania. This article discusses the interrelationships between the low flow periods and their dynamics in 15 WGS, examines the causes of low flow cases and distinguishes the periods with the highest number of low flow cases. The study revealed that since the 21st century cases of low flow are being recorded more frequently in Lithuanian rivers, and a significant prolongation of low flow periods is observed in many rivers during the warm season. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Klimato reiškinių intensyvumo pokyčiai tampa vis ryškesne bei aktualesne šių dienų problema. Vienas iš klimato kaitos poveikio padarinių - vis dažniau Lietuvos upėse stebimi įvairaus intensyvumo ir trukmės nuosėkio laikotarpiai. Šiuo metu galiojantys teisės aktai reglamentuoja gamtosauginį vandens debitą kaip 30 sausiausių parų minimalaus debito dalį. Šis debitas užtikrina tik minimalias vandens ekosistemų gyvavimo sąlygas, todėl yra tinkamas upių nuosėkio sąlygoms tirti. Straipsnyje nagrinėjamas gamtosauginio debito (Q 80% ) reikšmių pasiskirstymas 1960-2019 m. ir atskirais šio laikotarpio dvidešimtmečiais (1960-1979, 1980-1999 ir 2000-2019 m.) pagal nenutrūkstamus kasdienių debitų matavimo duomenis 15 VMS, kurios reprezentuoja skirtingas Lietuvos hidrologines sritis. Be to, aptariami nuosėkio laikotarpio ir jų dinamikos tarpusavio ryšiai 15 vandens matavimo stočių (VMS), nagrinėjamos nuosėkio atvejus lėmusios priežastys ir išskiriami laikotarpiai, pasižymintys didžiausiu nuosėkio atvejų skaičiumi. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nuo XXI a. pradžios nuosėkio atvejai Lietuvos upėse fiksuojami vis dažniau, taip pat daugelyje upių stebimas ryškus nuosėkio periodo pailgėjimas šiltuoju metų laiku. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Copyright of Geography & Education: Science Almanac / Geografija ir Edukacija: Mokslo Almanachas is the property of Lithuanian Geographical Society and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)